Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva
Skirtumas tarp „savo noru“ ir „dėl svarbių priežasčių“ gali siekti du mėnesinius atlyginimus. Viskas priklauso nuo to, kaip suformuluosite prašymą.
Darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį dviem skirtingais pagrindais, ir skirtumas tarp jų — du mėnesiniai atlyginimai. Todėl prieš rašant prašymą verta skirti dešimt minučių ir įsivertinti, kuris variantas jūsų atvejui tinka.
1. Savo noru, be priežasties (DK 55 str.)
- Įspėjate darbdavį raštu prieš 20 kalendorinių dienų.
- Priežasties nurodyti neprivalote.
- Išeitinė išmoka nepriklauso.
- Darbo santykiams pasibaigus turi būti visiškai atsiskaityta paskutinę darbo dieną.
Šalys gali susitarti ir dėl trumpesnio įspėjimo termino — tai fiksuojama raštu.
2. Dėl svarbių priežasčių (DK 56 str.)
Įstatymas numato baigtinį sąrašą priežasčių, kurioms esant darbuotojas gali išeiti greičiau ir su išeitine išmoka. Praktikoje dažniausia iš jų — darbdavio kaltė:
- darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio;
- darbo sutarties vykdymas iš esmės pasunkėja dėl kitų darbdavio veiksmų ar neveikimo;
- darbuotojas negali tinkamai atlikti funkcijų, nes namuose slaugo šeimos narį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis;
- darbuotojui sukako senatvės pensijos amžius ir jis įgijo teisę į visą senatvės pensiją.
Tokiu atveju:
- įspėjate raštu prieš 5 darbo dienas;
- priklauso dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka;
- jeigu darbo santykiai truko trumpiau nei vienus metus — vieno mėnesio VDU dydžio.
Svarbiausia detalė
Prašyme būtinai nurodykite konkretų Darbo kodekso straipsnį ir aplinkybes (pvz., „remdamasis DK 56 str. 1 d. 1 p., nes darbo užmokestis už 2026 m. birželio ir liepos mėn. nesumokėtas“). Jeigu parašysite tiesiog „prašau atleisti nuo…“, darbdavys įformins atleidimą savo noru ir išeitinės išmokos nemokės.
Ką pridėti prie prašymo
- Konkretus laikotarpis ir sumos, kurios nesumokėtos.
- Nuoroda į ankstesnį rašytinį kreipimąsi, jeigu toks buvo.
- Reikalavimas išmokėti išeitinę išmoką, delspinigius ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
- Prašymas atsiskaityti paskutinę darbo dieną.
Jeigu darbdavys atsisako pripažinti pagrindą
Tai dažna situacija: darbuotojas išeina pagal 56 straipsnį, o darbdavys įsakyme parašo 55 straipsnį ir išeitinės nemoka. Toks veiksmas ginčytinas Darbo ginčų komisijoje. Terminas dėl atleidimo formuluotės — vienas mėnuo, todėl delsti negalima.
Kai išeitinė lieka popieriuje
Pripažintas pagrindas dar nereiškia pinigų — ypač jeigu įmonė jau turi finansinių sunkumų. Nesumokėtą darbo užmokestį kartu su išeitine išmoka, delspinigiais ir netesybomis galite perduoti išieškoti mums. O jeigu įmonės mokumas kelia abejonių ir norite pinigų nedelsdami, pasiūlysime skolos supirkimą: sumokame per kelias dienas, o ginčą tęsiame patys.
Ką dažniausiai klausia
Ar galiu išeiti iš karto, jei nemoka algos?
Ne iš karto, bet greitai — įspėjus raštu prieš penkias darbo dienas, jeigu darbo užmokestis nemokamas ilgiau kaip du mėnesius iš eilės. Tai ir yra pagrindinis DK 56 straipsnio privalumas.
Ar išeitinė išmoka priklauso, jei išeinu savo noru?
Ne. Išeinant pagal DK 55 straipsnį išeitinė išmoka nemokama. Todėl ir svarbu tiksliai įvertinti, ar jūsų atvejis nepatenka į DK 56 straipsnio sąrašą.
Ar po išėjimo dėl svarbių priežasčių priklauso nedarbo išmoka?
Atleidimo pagrindas turi reikšmės nedarbo socialinio draudimo išmokai. Tikslias sąlygas verta pasitikslinti Užimtumo tarnyboje dar prieš pateikiant prašymą darbdaviui.
Turite skolininką? Įvertinsime nemokamai.
Atsiųskite kelis sakinius apie situaciją — per 1 darbo dieną pasakysime, kokie išieškojimo variantai jums realūs ir ką siūlome.